Sekdami savo sėdėjimo laiką suaugusieji gali sėdėti mažiau

Apžvalga

1. 01

   Kas dalyvavo

   19 tyrimų dalyvavo 2 800 suaugusiųjų. 14 tyrimų vidutinis dalyvių amžius siekė 18–60 metų, o 5 tyrimuose – daugiau nei 60 metų.

2. 02

   Ką jie darė

   Šių grupių žmonės sekė, kiek laiko praleidžia sėdėdami, ir paprastai ėmėsi kitų pokyčių. Dauguma programų truko 12 savaičių ar trumpiau, o ilgiausia – metus. Kitos grupės nedarė nieko.

3. 03

   Kas paaiškėjo

   Žmonės sėdėjo maždaug 34 minutėmis per dieną mažiau nei kitose grupėse, bet tik tada, kai laiką sekė prietaisu. Sėdėjimo laikas darbe taip pat sumažėjo labiau, tačiau atsistojus daromų pertraukų nepadaugėjo. Straipsnio skaičiai ne visai sutampa tarpusavyje, todėl į juos reikėtų žiūrėti atsargiai.

Ką rado apžvalga

1. Padėjo

   16 tyrimų žmonės, kurie sekė savo sėdėjimo laiką ir ėmėsi kitų pokyčių, kasdien sėdėjo mažiau nei tie, kurie nieko nedarė.

   • Veiksmas: Sek savo pažangąišbandyta

   Apibendrinta kelių tyrimų analizė: 16 tyrimų · palyginta su: žmonės, kurie nieko negavo · ⚠ išbandytos ištisos programos, todėl negalima pasakyti, kuri dalis padėjo; kartu sudėti skirtingų rūšių tyrimai

2. Padėjo

   5 tyrimuose žmonės, kurie sekė savo sėdėjimo laiką ir ėmėsi kitų pokyčių, darbe sėdėjo mažiau nei tie, kurie nieko nedarė.

   • Veiksmas: Sek savo pažangąišbandyta

   Apibendrinta kelių tyrimų analizė: 5 tyrimai, 525 žmonės · palyginta su: žmonės, kurie nieko negavo · ⚠ tyrimų rezultatai labai skyrėsi; išbandytos ištisos programos, todėl negalima pasakyti, kuri dalis padėjo; kartu sudėti skirtingų rūšių tyrimai

3. Skirtumo nebuvo

   3 tyrimuose žmonės, kurie sekė savo sėdėjimo laiką ir ėmėsi kitų pokyčių, nedarė daugiau pertraukų nei tie, kurie nieko nedarė.

   • Veiksmas: Sek savo pažangąnaudota

   Apibendrinta kelių tyrimų analizė: 3 tyrimai · palyginta su: žmonės, kurie nieko negavo · ⚠ išbandytos ištisos programos, todėl negalima pasakyti, kuri dalis padėjo; kartu sudėti skirtingų rūšių tyrimai

Šaltinis