Nedideli tyrimai rodo, kad stebėdami savo elgesį vaikai galbūt geriau sutelkia dėmesį į užduotį

Apžvalga

1. 01

   Kas dalyvavo

   20 tyrimų dalyvavo 74 mokiniai nuo 5 iki 16 metų, daugiausia berniukai. Kai kurie iš jų turėjo aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD), o kiti – mokymosi ar emocinių sunkumų.

2. 02

   Ką jie darė

   Kaskart išgirdę garso signalą, pajutę vibraciją ar gavę žinutę, mokiniai savęs klausdavo „Ar aš sutelkęs dėmesį?“ ir pažymėdavo „taip“ arba „ne“. Tokie priminimai kartodavosi kas 0,5–10 minučių. Daugumoje tyrimų mokinio laikas taikant šį būdą buvo lyginamas su ankstesniu jo paties laiku be šio būdo.

3. 03

   Kas paaiškėjo

   Šiuose tyrimuose mokiniai kur kas daugiau laiko skyrė pačiai užduočiai, tačiau dauguma tyrimų buvo nedideli – kiekviename dalyvavo nuo 1 iki 6 vaikų. Straipsnyje įspėjama, kad taip skaičiuojamas vidurkis gali išpūsti poveikį, ir nepateikiamos tikėtinos poveikio ribos. Pačių tyrimų kokybė buvo gana aukšta: 19 iš 20 atitiko bent 80 % kokybės reikalavimų.

Ką rado apžvalga

1. Padėjo

   20 tyrimų duomenimis, savo elgesį stebėję mokiniai geriau sutelkė dėmesį į užduotį nei prieš pradėdami tai daryti.

   • Veiksmas: Sek savo pažangąišbandyta
   • Taisyklė: Su priminimaisišbandyta

   Apibendrinta kelių tyrimų analizė: 20 tyrimų, 74 žmonės · palyginta su: tie patys mokiniai prieš pradėdami · elgesys buvo užfiksuotas · ⚠ rezultatai atrodo per geri, kad būtų tiesa; kartu sudėti skirtingų rūšių tyrimai

Šaltinis