Smegenų stimuliacija gali padėti vaikams su ADHD išlaukti didžiausio atlygio

Tyrimas

1. 01

   Kas dalyvavo

   Tyrime dalyvavo 20 vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD); jiems buvo nuo 6 iki 12 metų, vidutiniškai apie 9 metus. Tarp jų buvo 16 berniukų ir 4 mergaitės, visiems diagnozę buvo nustatęs vaikų psichiatras.

2. 02

   Ką jie darė

   Kiekvienam vaikui atsitiktine tvarka kas savaitę surengė po 3 užsiėmimus. Per kiekvieną užsiėmimą 15 minučių leido silpną srovę, parinkę vieną iš 2 elektrodų išdėstymo būdų arba imituodami procedūrą. Praėjus maždaug 5 minutėms nuo pradžios, vaikai ėmėsi baliono ir šokolado užduočių; vienoje iš jų palaukus buvo galima gauti daugiau šokolado.

3. 03

   Kas paaiškėjo

   Vienas elektrodų išdėstymo būdas padėjo vaikams lengviau išlaukti didžiausio atlygio, palyginti su imituota procedūra. Kai atlygis buvo mažesnis, aiškaus skirtumo neatsirado, o kiti baliono užduoties rodikliai nepakito. Straipsnyje teigiama, kad baliono užduoties rezultatas rodo mažesnį polinkį rizikuoti, tačiau pačių autorių pateikti skaičiai rodo priešingai.

Ką rado tyrimas

1. Nevienodi rezultatai

   Smegenų stimuliacija padėjo vaikams lengviau išlaukti didžiausio atlygio, bet ne mažesnio.

   Labai mažas atsitiktinių imčių tyrimas, 20 žmonių: 6–12 metų vaikai, turintys ADHD · palyginta su: imituotas užsiėmimas arba sukeistos elektrodų vietos · elgesys buvo užfiksuotas · ⚠ skaičiais negalima pasitikėti; santrauka teigia daugiau, nei rodo rezultatai

2. Nevienodi rezultatai

   Atliekant baliono užduotį, vienas elektrodų išdėstymo būdas pakeitė nesprogusių balionų skaičių, o kiti rodikliai nepakito.

   Labai mažas atsitiktinių imčių tyrimas, 20 žmonių: 6–12 metų vaikai, turintys ADHD · palyginta su: imituotas užsiėmimas · elgesys buvo užfiksuotas · ⚠ skaičiais negalima pasitikėti; santrauka teigia daugiau, nei rodo rezultatai

Šaltinis