Jėgos pratimai gali pagerinti mokinių mąstymo įgūdžius, bet mokslo rezultatai neaiškūs

Apžvalga

1. 01

   Kas dalyvavo

   Šioje apžvalgoje apjungta 10 tyrimų, kuriuose dalyvavo 1 235 mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai nuo 5 iki 18 metų. Vidutinis dalyvių amžius tyrimuose siekė nuo maždaug 9 iki maždaug 16 metų.

2. 02

   Ką jie darė

   Jėgos treniruočių grupėse mokiniai mankštinosi su laisvaisiais svarmenimis, tampriomis gumomis, kimštiniais kamuoliais, svarsčiais arba savo kūno svoriu. Kitos grupės nesimankštino. Programos labai skyrėsi pagal tai, kiek, kaip sunkiai ir kokius pratimus reikėjo daryti, o dauguma jų vyko mokyklose.

3. 03

   Kas paaiškėjo

   Mąstymo įgūdžiai pagerėjo šiek tiek labiau nei nesimankštinant. Pažymiai, testų balai ir gebėjimas nenukrypti nuo užduoties aiškiai nesiskyrė, tačiau aptarime rašoma, kad šių rodiklių išanalizuoti nepavyko. Autoriai įrodymus įvertino kaip mažai patikimus, be to, buvo ženklų, kad prastesnių rezultatų tyrimai liko nepaskelbti.

Ką rado apžvalga

1. Padėjo

   Visų tyrimų duomenimis, jėgos pratimai mąstymo įgūdžiams padėjo šiek tiek labiau nei jokios mankštos nedarymas.

   Apibendrinta kelių tyrimų analizė · palyginta su: vaikai, kurie nesimankštino · ⚠ panašu, kad maži tyrimai, neradę naudos, liko nepaskelbti

2. Skirtumo nebuvoDėmesys

   Visų tyrimų duomenimis, jėgos pratimai aiškiai nepadėjo geriau susikaupti ties užduotimi per pamokas.

   Apibendrinta tyrimų analizė: 1 tyrimas · palyginta su: vaikai, kurie nesimankštino · elgesys buvo užfiksuotas · ⚠ panašu, kad maži tyrimai, neradę naudos, liko nepaskelbti

3. Skirtumo nebuvoTikslai

   Visų tyrimų duomenimis, jėgos pratimai aiškiai nepagerino mokyklinių pažymių ir testų balų.

   Apibendrinta kelių tyrimų analizė · palyginta su: vaikai, kurie nesimankštino · ⚠ panašu, kad maži tyrimai, neradę naudos, liko nepaskelbti

Šaltinis