Mokydamiesi per kelis kartus žmonės įsiminė daugiau, nei mokydamiesi visko iš karto

Apžvalga

1. 01

   Kas dalyvavo

   Ši apžvalga apjungė 317 eksperimentų iš 184 straipsnių, kuriuose daugiausia dalyvavo jauni 18–35 metų suaugusieji. Vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo mažiau, o tyrimų su pacientų grupėmis autoriai neįtraukė.

2. 02

   Ką jie darė

   Žmonės tą pačią medžiagą peržiūrėjo 2 ar daugiau kartų. Kartais kartojimai ėjo iškart vienas po kito, o kartais tarp jų būdavo pertrauka. Kai kuriuose bandymuose kaskart ilgėjančias pertraukas lygino su vienodo ilgio pertraukomis.

3. 03

   Kas paaiškėjo

   254 tyrimuose besimokantieji su pertraukomis galutiniame teste teisingai atsakė į 47 % klausimų, o besimokantieji visko iš karto – į 37 %. Tik 12 iš 271 palyginimo parodė, kad pertraukos nedavė naudos arba rezultatą pablogino. Kaskart ilgėjančios pertraukos nepadėjo geriau už vienodo ilgio pertraukas (62 % prieš 59 % teisingų atsakymų), be to, šis skirtumas nebuvo aiškus. Kuo ilgiau reikėjo laukti iki testo, tuo ilgesnė pertrauka tarp mokymosi kartų tiko geriausiai.

Ką rado apžvalga

1. Padėjo

   254 tyrimuose mokydamiesi per kelis kartus žmonės įsiminė daugiau, nei mokydamiesi visko iš karto.

   Apibendrinta kelių tyrimų analizė: 254 tyrimai · palyginta su: tos pačios medžiagos mokymasis vienu prisėdimu · elgesys buvo užfiksuotas

2. Skirtumo nebuvo

   18 tyrimų duomenimis, mokymasis su kaskart ilgėjančiomis pertraukomis nepadėjo geriau nei mokymasis su vienodo ilgio pertraukomis.

   Apibendrinta kelių tyrimų analizė: 18 tyrimų · palyginta su: mokymasis su vienodo ilgio pertraukomis · elgesys buvo užfiksuotas

Šaltinis